Mažeikių lopšelyje-darželyje „Delfinas“ dirba dvi logopedės Eglė Dargytė ir Eglė Kazimieraitytė, kurių pagrindinis darbo principas – pagalba ne tik vaikui, bet ir šeimai. Kalba – tobuliausia bendravimo priemonė, kurios dėka vaikas įgyja žinias apie jį supantį pasaulį, reiškia norus, jausmus ir mintis. Girdėdamas artimųjų žmonių kalbą, žaisdamas, stebėdamas aplinką, vaikas susipažįsta su žodžių reikšmėmis, mokosi tarti garsus, žodžius, pradeda kalbėti frazėmis ir sakiniais. Sutrikus kalbai, vaikas ar suaugusysis netenka galimybės pilnavertiškai bendrauti. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, kalbos sutrikimai trukdo mokytis skaityti, rašyti, kelia kitų socialinių, psichologinių sunkumų. Siekiant efektyviai padėti vaikui, būtina dirbti kartu: pedagogams, vaikui, tėvams ir kitiems šeimos nariams.

Logopedas darželyje teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Logopedo darbo  tikslas: laiku nustatyti kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus ir bendradarbiaujant su pedagogais ir ugdytinių tėvais padėti juos įveikti. Nuo sutrikimo sunkumo, priklauso pratybų  intensyvumas, trukmė ir pobūdis.

 

Logopedės:

  • išsiaiškina vaikų kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimų pobūdį;
  • įvertina vaikų gebėjimus ir sunkumus, numato tinkamiausius būdus vaiko kalbos ugdymui;
  • dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taiko specialiąsias priemones kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimams  įveikti. Lavina  sutrikusias funkcijas, taiko  specialius darbo būdus bei metodus;
  • dalyvauja Vaiko gerovės komisijos darbe;
  • konsultuoja tėvus ir mokytojus vaikų kalbos, komunikacijos gebėjimų ir ugdymo klausimais.

 

Logopedai veda individualias ir pogrupines pratybas, kurių metu:

  • moko taisyklingai tarti garsus;
  • lavina foneminę klausą ir formuoja garsinės analizės ir sintezės įgūdžius;
  • turtina pasyvųjį ir aktyvųjį žodyną;
  • ugdo rišliąją kalbą;
  • tikslina smulkiąją motoriką, ugdo regimąjį, erdvės ir laiko bei kitus suvokimus.

Logopedo darbo rezultatų reikia laukti gana ilgai. Darželyje logopedines pratybas  vaikai lanko 2 – 3 kartus per savaitę,  pratybos trunka apie 20 -25 minutes.

Kokie požymiai gali rodyti kalbos sutrikimą?

Tėvams būtina susirūpinti, jeigu:

  • vienerių – dvejų metukų vaikai netaria jokių garsų;
  • trejų metų vaikas vartoja tik pavienius žodelius, garsus, garsažodžius;
  • ketverių – penkerių metų vaikai kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose, vaiko kalbą sunkiai supranta aplinkiniai;
  • penkerių su puse – šešerių metų vaikas dar netaisyklingai taria garsus, kitaip tariant – švepluoja;
  • vaikas mikčioja;
  • vaikas turi kitų raidos problemų.

 

Kokios priežastys sukelia kalbos problemas?

Kalbos sutrikimų priežastys yra įvairios. Garsų tarimo sutrikimus dažnai nulemia  įvairūs kalbos padargų (didelis, stambus liežuvis, lūpų nesuaugimai, aukštas gomurys, žandikaulių, netaisyklingas dantų sąkandis) pakitimai. Kalbos, kaip sistemos, problemas gali sukelti motinos nėštumo patologija, mamos ar kūdikio persirgtos ligos, traumos, paveldimos ligos. Kalbos raidos problemų gali turėti vaikučiai, augantys skurdžioje kalbinėje aplinkoje.  Pagrindinių vaiko psichinių poreikių nepatenkinimas – (įspūdžių, teigiamų emocijų stoka) lėtina kalbos raidą. Tokiu atveju vaikų kalba neatitinka amžiaus normos: jie ilgai švepluoja, turi neišlavėjusį girdimąjį suvokimą – foneminę klausą, leksinės ir gramatinės kalbos sandaros trūkumų.

 

 Keletas logopedės pastebėjimų:

  • Jeigu vaikui nustatytas kalbos sutrikimas, jis savo problemų ,,neišaugs“. Vaikui tikrai bus reikalinga logopedo pagalba.
  • Yra sudėtingų sutrikimų, kada net suteikus logopedo pagalbą, išlieka liekamieji reiškiniai.
  • Kalbos sutrikimai gali turėti neigiamos įtakos vaiko mokymuisi.
  • Vaikas nekaltas dėl savo kalbos problemų.

 

Tėvai – pirmieji vaiko kalbos mokytojai !

 

Kaip ugdyti vaiko kalbą namuose?

  • Skaitykite pasakas, žaiskite stalo žaidimus, ugdančius kalbą.
  • Skatinkite vaiką reaguoti, užduoti klausimus.
  • Įvardykite visus savo ir vaiko atliekamus veiksmus.
  • Kalbėkite lėtesniu tempu, aiškiai tardami žodžius. Vieną mintį pasakykite vienu sakiniu.
  • Kalbėkite tik gramatiškai taisyklingais žodžiais ir sakiniais, nekartokite vaiko blogai tariamų žodžių.
  • Palaikykite vaiko norą tarti, kartoti žodelius. Neverskite kartoti žodžio, kol ištars visus garsus, nebekeis skiemenų ir pan.
  • Svarbiausia – maloni, rami, geranoriška aplinka.

 

Eglė Norvaišienė

Eglė Kazimieraitytė

Eglė Dargytė

Eglė Dargytė

El. p. logopedes.delfinas@gmail.com

Konsultacijos  vyksta iš anksto suderintu laiku.